žiedapdaris

žíedapdaris sm. (1) NdŽ; LTII435 bot. apyžiedis, taurelė, vainikėlis: Mirštamojo žiedapdario lapeliai apatinėj pusėj suaugę į ilgą dūdelę (vamzdelį), einančią giliai į žemes rš. Žiedapdaris [tulpės] susideda iš trijų išorinių ir trijų išvidinių margų lapelių rš.